Depresijos apibrėžimas ir simptomai

Depresijos simptomai yra individualūs ir skirtingi kiekvienam žmogui. Dažniausiai matomi simptomai yra nuolatinis liūdesys ar nusiminimas, prarastas domėjimasis mėgstamais dalykais, miego sutrikimai, apetito praradimas, koncentracijos sutrikimai, nuolatinis nuovargis ir energijos stoka. Taip pat gali pasireikšti savižudybės mintys arba noras mirti. Jei jaučiate, kad turite šių simptomų, labai svarbu kreiptis į gydytoją arba psichologą.

Kodėl gali atsirasti depresija?

Depresiją lemia daugybė veiksnių, kuriuos galima suskirstyti į biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. Biologiniai veiksniai apima genetinį polinkį, smegenų struktūros pokyčius ir neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, disbalansą. Psichologiniai veiksniai gali būti ankstyvi trauminiai įvykiai, stresas ar asmenybės ypatybės. Socialiniai veiksniai gali būti vienišumas, finansinės problemos, darbo netekimas ar šeimos problemos.

Kaip diagnozuojama depresija?

Depresijos diagnozavimui naudojami įvairūs metodai, įskaitant klinikinius pokalbius, psichologinius testus ir kai kuriuose atvejuose medicininius tyrimus, kad būtų galima pašalinti kitas sveikatos problemas, kurios gali sukelti panašius simptomus. Gydytojas ar psichologas gali pateikti klausimyną, kuriame yra klausimų apie jūsų nuotaiką, miegą, mitybą, savivertę ir kitus veiksnius.

Kaip gydoma depresija?

Depresijos gydymas yra individualus ir priklauso nuo depresijos formos, sunkumo ir paciento poreikių. Gydymas gali apimti farmakologinį gydymą - antidepresantai, nuotaiką stabilizuojantys vaistai, psichoterapiją - kognityvinė beihevioralinė terapija, giluminė terapija, šeimos terapija ir gyvenimo būdo pakeitimus -fizinis aktyvumas, mitybos įpročių pakeitimas, miego įpročių reguliavimas.

Depresijos prevencija

Depresijos prevencija apima sveikatos priežiūros specialistų ir visuomenės sąmoningumo didinimą apie depresijos simptomus ir rizikos veiksnius. Svarbu skatinti sveikus gyvenimo įpročius, įskaitant subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, pakankamą miegą ir streso valdymą. Svarbu taip pat yra socialinių ryšių palaikymas ir psichologinės paramos teikimas.

Kaip kovoti su depresija?

Kadangi depresija (Norvegiškai Depresjon)  yra daugiau nei laikinai prastas nuotaikos periodas, jos įveikimui reikalinga daugiau nei tiesiog "susigriebti" arba "nusiteikti teigiamai". Tačiau yra daugybė strategijų, kurios gali padėti žmonėms valdyti depresijos simptomus ir pagerinti jų gyvenimo kokybę. Šios strategijos gali būti taikomos kartu su gydymu, prie kurio priklauso vaistai ar terapija.

Viena iš šių strategijų yra reguliarus fizinis aktyvumas. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas gali turėti teigiamą poveikį nuotaikai ir gali veikti kaip natūralus antidepresantas. Tai nereiškia, kad turite pradėti intensyvų treniruočių režimą; net trumpi pasivaikščiojimai gali padėti sumažinti depresijos simptomus.

Kitas svarbus veiksnys yra subalansuota mityba. Maistas, kurį valgome, turi didelę įtaką žmogaus nuotaikai ir energijos lygiui. Valgydami sveiką, maistingą maistą, galime pagerinti savo savijautą ir sumažinti depresijos simptomus.

Socialinis ryšys taip pat yra labai svarbus veiksnys. Dalinimasis savo patirtimi su kitais gali sumažinti izoliacijos jausmą, kurį dažnai sukelia depresija. Tai gali būti pasikalbėjimas su draugu ar šeimos nariu, grupės terapija arba dalyvavimas bendruomenės veikloje.

Kaip suvaldoma depresija?

Depresijos valdymas nėra vienkartinis procesas, bet nuo latinis rūpinimasis savimi. Tai reiškia, kad svarbu išmokti streso valdymo įgūdžių, pasirūpinti tinkamu miegu ir reguliariai kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

Stresas yra vienas iš pagrindinių depresijos veiksnių, todėl svarbu išmokti streso mažinimo strategijų. Tai gali būti meditacija, kvėpavimo pratimai, jogos pamokos arba laisvalaikio veikla.

Miegas taip pat yra labai svarbus veiksnys. Nepakankamas arba prastas miegas gali pabloginti depresijos simptomus. Svarbu užtikrinti, kad gautumėte pakankamai kokybiško miego.